| Dalyvis: | Gus** Mau********* |
| Dalykas: | Istorija |
| Lygis: | 9 |
| Trukmė: | 45 minutės |
| Praleistas laikas: | 28 minutės 9 sekundės |
| Pradžios laikas: | 2025-11-29 17:16:23 |
| Pabaigos laikas: | 2025-11-29 17:44:32 |
| Surinkta taškų: | 84 / 100 |
Kuri valdymo forma riboja monarcho valdžią įstatymais arba konstitucija?
Ką reiškia „valakas“ Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje?
Kurie terminai apibūdina feodalinę žemės nuosavybę?
— Jūs atsakėte teisingai
— Jūs atsakėte klaidingai
— Teisingas atsakymas
Kurie terminai siejasi su miesto savivalda ir amatininkų organizavimu?
Ši institucija buvo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bajorų savivaldos organas, kuris rinkdavo atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą, spręsdavo vidaus ir užsienio politikos klausimus bei prižiūrėjo pavietų teismus. Koks tai organas? Įrašyk pavadinimą.
Atsakymas: seimelis Seimas
Sujunk sąvokas:
Sudėk įvykių grandinę, nuo ankščiausiai įvykusio iki vėliausiai:
Remiantis LDK istorija, sudėk kunigaikščius eilės tvarka:
Kurie teiginiai yra teisingi, o kurie yra melagingi?
Mindaugas buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius, valdęs XIII a. viduryje. 1251 m. jis su šeima priėmė katalikų krikštą, o 1253 m. liepos 6 d. buvo karūnuotas karaliumi. Šis įvykis žymėjo pirmąjį bandymą sukurti centralizuotą valdžią Lietuvoje.
Mindaugas siekė suvienyti įvairias lietuvių gentis ir sukurti stiprią valstybę. Jis pripažino kitų kunigaikščių valdžią, tačiau kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Tautvilas ir Vykintas, maištavo prieš Mindaugą. Po jų pralaimėjimo, Mindaugas tapo vienvaldžiu valdovu.
Jo valdymo laikais Lietuva tapo svarbia jėga Baltijos regione. Mindaugas sudarė sąjungas su kaimyninėmis valstybėmis ir siekė išlaikyti nepriklausomybę nuo Vokiečių ordino. Tačiau jo karaliavimas buvo trumpas – 1263 m. jis buvo nužudytas per sąmokslą.
Perskaityk tekstą ir pasirink vieną iš dviejų variantų, kuris tiktų:
Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos karalius, siekęs suvienyti įvairias lietuvių gentis ir stiprinti centralią valdžią. Jis priėmė katalikų krikštą ir buvo karūnuotas, kad gautų tarptautinį pripažinimą. Mindaugas sudarė sąjungas su kaimyninėmis valstybėmis ir gynė LDK nepriklausomybę nuo Vokiečių ordino. Jo valdymo laikais pradėjo formuotis centralizuota valstybės administracija, o ponų taryba ir urėdai atliko svarbų vaidmenį valdant teritorijas. Deja, 1263 m. Mindaugas buvo nužudytas per sąmokslą, ir po jo mirties Lietuva patyrė laikotarpį, kai įsigalėjo kovojantys kunigaikščiai.
Perskaityk tekstą ir pasirink vieną iš dviejų variantų, kuris tiktų:
Viduramžių Europoje krikščionybė buvo pagrindinė religija, o bažnyčia turėjo didelę politinę ir socialinę įtaką. Kryžiaus žygiai vyko XI–XIII a., kai krikščioniškos valstybės kovojo su
musulmonais dėl šventųjų vietų Palestinoje. Bažnytinė organizacija buvo griežtai hierarchizuota, vadovaujama popiežiaus , o vietos dvasininkai prižiūrėjo parapijas ir vienuolynus. Vienuolijos, tokios kaip Trinitoriai ar Bernardinai, atliko svarbų vaidmenį religinių apeigų vykdyme ir švietimo sklaidoje. Popiežius dažnai tarėsi su monarchais dėl religinių ir politinių sprendimų, formuodamas europinę konfesinę sistemą.
Kas buvo žymiausi klasicizmo atstovai Lietuvoje?
Kokias reformas įgyvendino Edukacinė komisija?
— Jūs atsakėte teisingai
— Jūs atsakėte klaidingai
— Teisingas atsakymas
Kokie buvo Apšvietos idėjų padariniai Europoje?
— Jūs atsakėte teisingai
— Jūs atsakėte klaidingai
— Teisingas atsakymas
Perskaityk tekstą ir pasirink vieną iš dviejų variantų, kuris tiktų:
Klasicizmo laikotarpiu Lietuvoje iškilo tokie kūrėjai kaip Kristijonas Donelaitis, Laurynas Stuoka-Gucevičius ir Mykolas Kleopas Oginskis. Edukacinė komisija, tapusi pirmąja švietimo ministerija Europoje, pertvarkė mokyklų tinklą, įvedė gamtos ir tiksliuosius mokslus bei pakeitė lotynų kalbą lenkų kalba. Apšvietos idėjos skatino domėtis mokslu, kolekcionuoti, jungtis į draugijas, o kartu parengė visuomenę revoliuciniams pokyčiams. Bažnyčia neteko dalies autoriteto, nes jos mokymas vis dažniau buvo laikomas pažangos stabdžiu, o švietimo srityje vyravo pasaulietinės institucijos. Visa tai rodo, kad klasicizmas ir Apšvieta Lietuvoje buvo glaudžiai susiję su kultūros, mokslo ir visuomenės pokyčiais.
Sujunk sąvokas:
Sujunk sąvokas:
Sudėk visas epochas eilės tvarka nuo ankščiausios:
Jis rūpinosi lietuvių švietimu, skatino steigti slaptas mokyklas ir platinti lietuvišką spaudą. Jo pastangomis pradėtos laikyti pamaldos gimtąja kalba, o taip pat kilo blaivybės judėjimas, kovojęs su girtuoklyste. Šis žmogus paliko ryškų pėdsaką tautos kultūros ir sąmoningumo stiprinime.
Apie kokį žymų žmogų yra šis aprašymas?
M. Valančius
Tai buvo procesas, kai valstybė ruošėsi karui sutelkdama savo gyventojus ir išteklius. Vyrai buvo šaukiami į kariuomenę, o ūkiniai ir pramoniniai pajėgumai nukreipiami karo reikmėms. Toks pasirengimas tapo lemiamu veiksniu siekiant apsiginti ar pradėti puolimą.
Apie kokį reiškinį yra šis aprašymas?
Atsakymas: Mobilizacija
Pažymėk teisingus ir melagingus teiginius apie Pirmąjį pasaulinį karą:
Pirmojo pasaulinio karo metu, kai Vokietijai sekėsi vis sunkiau, Lietuvos inteligentai pasinaudojo proga siekti nepriklausomybės. Jie kreipėsi į Vokietijos valdžią su prašymu leisti atkurti Lietuvos valstybę. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. buvo sušaukta Vilniaus konferencija. Joje nuspręsta atkurti demokratinę Lietuvos valstybę etninėmis sienomis. Taip pat nutarta sušaukti Steigiamąjį susirinkimą ir palaikyti ryšius su Vokietija. Konferencijoje išrinkta Lietuvos Taryba, kurią sudarė 20 narių. Jos pirmininku tapo Antanas Smetona. 1917 m. gruodžio 11 d. Taryba paskelbė nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Jame buvo pabrėžta sostinės Vilniaus priklausomybė Lietuvai. Vis dėlto dokumente numatyta glaudi sąjunga su Vokietija karo, susisiekimo, muitų ir valiutos srityse.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Europoje įsigalėjo nacionalizmo idėjos, tarp jų pangermanizmas, panslavizmas ir pantiurkizmas, kurios skatino tautas vienytis ir stiprino priešiškumą tarp valstybių. Didžiosios valstybės kūrė karinius blokus: Trilypę sąjungą ir Antantę, kurie sustiprino įtampą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo paskelbta mobilizacija, o frontuose vyko manevriniai ir poziciniai mūšiai. Gyventojams buvo primetamos rekvizicijos ir pyliavos, taip pat įvesta komendanto valanda. Okupuotose teritorijose įvesta Oberosto tvarka, o apyvartoje atsirado ostmarkės. Tuo pat metu kilo propaganda, skleidusi valstybių požiūrį ir bandžiusi įtikinti visuomenę. Kai kurios tautos patyrė genocidą, o kariuomenėms trūko išteklių, todėl buvo naudojamos rekvizicijos. Pralaimėjusioms valstybėms tekdavo pasirašyti kapituliaciją ar ultimatumus. Revoliucijos bei darbininkų, kareivių ir valstiečių tarybos Rusijoje lėmė bolševikų įsitvirtinimą valdžioje.