| Dalyvis: | Ksa***** Dub** |
| Dalykas: | Lietuvių kalba ir literatūra |
| Lygis: | 11 |
| Trukmė: | 45 minutės |
| Praleistas laikas: | 26 minutės 57 sekundės |
| Pradžios laikas: | 2025-11-23 22:34:35 |
| Pabaigos laikas: | 2025-11-23 23:01:32 |
| Surinkta taškų: | 92 / 100 |
Koks autorius pavaizduotas nuotraukoje?
Antanas Baranauskas
Koks autorius pavaizduotas nuotraukoje?
Jonas Mačiulis- Maironis
Koks kūrinio tipas yra Antigonė?
Atsakymas: tragedija
airėje pusėje rasi dainuojamosios tautosakos žanrus ar jų paskirtį, o dešinėje – konkrečius pavyzdžius ar savybes. Sujunk kiekvieną kairės pusės elementą su tinkamiausiu jam dešinės pusės atitikmeniu.
Kuris iš šių teiginių geriausiai apibūdina Renesanso epochą?
Kurios dvi savybės buvo itin svarbios Renesanso žmogui ir menui?
— Jūs atsakėte teisingai
— Jūs atsakėte klaidingai
— Teisingas atsakymas
Koks yra pagrindinis negrožinės literatūros tikslas?
Kurie du žanrai priskiriami negrožinei literatūrai?
— Jūs atsakėte teisingai
— Jūs atsakėte klaidingai
— Teisingas atsakymas
Surask teisingus teiginius:
Atsakyk klausimus apie mitus:
Ką reiškia Dantės kelionė „Dieviškojoje komedijoje“?
— Jūs atsakėte teisingai
— Jūs atsakėte klaidingai
— Teisingas atsakymas
Tavo rankose – svarbiausių rašytinių šaltinių, mininčių Lietuvą ar sukurtų joje, fragmentai. Deja, laikas juos sumaišė. Tavo užduotis – surūšiuoti šiuos šaltinius chronologine tvarka, nuo seniausio iki vėliausio, įrašant eilės numerį prie kiekvieno aprašymo.
Kur buvo išleistas Martyno Mažvydo parengtas katekizmas?
Kaip vadinosi slapta studentų draugija, kurią 1817 m. Vilniaus universitete įkūrė A. Mickevičius su bičiuliais.
Filomatai
Koks buvo filomatų šūkis, išsakytas A. Mickevičiaus 1819 m. eilėraštyje „Daina“ („Ei, džiaugsmu jau akys tviska“)
Tėvynė, mokslas, dorybė
Pažymėkite programines eilutes iš A. Mickevičiaus eilėraščio „Romantika“
Širdį turėk, žvelk į širdį
Kurie apibūdinimai tinka A. Baranauskui:
Eilės tvarka sudėk epochas:
Sujunk sąvokas su paaiškinimais:
Sujunk sąvokas su paaiškinimais:
Nurodykite, kuriuose sakiniuose – sisteminiai, kuriuose – kontekstiniai antonimai?
1. Bet protas be širdies gali būti baisus ir pavojingas (V. Žilinskaitė)
sisteminiai kontekstiniai
2. Jau užaugo nauja karta, vieni – savanaudžiai, kiti – idealistai (V. Landsbergis)
sisteminiai kontekstiniai
3. Atsiminimai – tai jūsų vystyklai ir jūsų įkapės (Just. Marcinkevičius).
kontekstiniai sisteminiai
Sugrąžinkite praleistus žodžius į sakinius ir taisyklingai juos perskaitykite.
Dalį premijos atidėjau
juodai dienai.Kur Vincas dabar
važiuoja ? Ką tuo karučiu Gytis vežioja ?
Eilės tvarka sudėk žodžio junginio vienaskaitos įnagininką, daugiskaitos galininką ir vietininką.
Raskite veiksmažodžius, iš kurių gali būti daromi daiktavardžiai su priesaga -imas.
Tradicijos, kaip iš praeities paveldėtas kultūrinis kodas, neretai funkcionuoja lyg socialinis inkaras, suteikiantis bendruomenei stabilumo ir tapatumo jausmą nuolat kintančioje tikrovėje. Vis dėlto, nekritiškas ir aklas prisirišimas prie archajiškų papročių gali tapti inertiška jėga, inhibuojančia socialinę raidą ir progresyvias idėjas. Individo santykis su tradicija yra paradoksalus: ji viena vertus formuoja jo pasaulėžiūros pagrindus, kita vertus – gali varžyti autentišką saviraišką, primetant iš anksto nustatytus elgesio modelius. Šiuolaikinėje globalizuotoje visuomenėje vyksta nuolatinė įtampa tarp lokalios tapatybės, puoselėjamos per tradicijas, ir universalumo siekio, niveliuojančio kultūrinius skirtumus. Būtent todėl gebėjimas kritiškai vertinti ir adaptuoti tradicijas, atsirenkant tai, kas vertinga, tampa esminiu brandžios asmenybės ir visuomenės bruožu. Galiausiai, tradicijos prasmė atsiskleidžia ne aklame jos kartojime, o sąmoningame permąstyme ir kūrybiškame integravime į dabarties kontekstą.
Viduramžių kultūroje riterio ir šventojo archetipai, atstovaujantys žemiškai galiai ir dvasiniam asketizmui, buvo glaudžiai susipynę. Riterio idealas reikalavo ne tik narsos, bet ir krikščioniškų dorybių – teisingumo bei pasiaukojimo, taip priartinant karį prie šventumo sampratos. Tuo pat metu Bažnyčia, ypač kryžiaus žygių epochoje, militarizavo šventumą, paversdama riterį miles Christi (Kristaus kariu). Ši ideologinė sintezė maskavo įtampą tarp evangelinio pacifizmo ir feodalinės tikrovės, o šventųjų-karių ikonografija įtvirtino ginklo, kaip dieviškosios tvarkos įrankio, idėją. Galiausiai, tiek riteris, tiek šventasis įkūnijo herojinį idealą, per pasiaukojimą siekiantį amžinosios – žemiškosios ar dangiškosios – šlovės.