| Dalyvis: | Ksa***** Dub** |
| Dalykas: | Istorija |
| Lygis: | 11 |
| Trukmė: | 45 minutės |
| Praleistas laikas: | 21 minutė 46 sekundės |
| Pradžios laikas: | 2025-11-23 21:42:54 |
| Pabaigos laikas: | 2025-11-23 22:04:40 |
| Surinkta taškų: | 89.25 / 100 |
Perskaityk pateiktus teiginius apie vokiečių įvestą tvarką Lietuvoje ir pažymėk, kurie yra teisingi, o kurie – neteisingi.
Kodėl Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo įsigalėjo komunistinės diktatūros?
Kokį poveikį Šaltasis karas turėjo abiem supervalstybėms ekonomikos ir socialinių programų srityje?
Pažymėkite dvi iliustracijas, susijusias su Prahos pavasariu.
Susiekite asmenybes su valstybėmis:
Kas vaizduojama šioje iliustracijoje?
Teherano Potsdamo konferencija
Paveikslelyje matote, kaip keitėsi Europa nuo 1989 iki 1994 metų. Daugelyje Rytų Europos šalių įvyko aksominės revoliucijos – taikūs režimų žlugimai, kurie leido šiems regionams pereiti prie demokratijos. Šios revoliucijos vyko dėl ilgalaikio autoritarinių valdžių gyventojų nepasitenkinimo ir SSRS silpnėjimo. Padariniai buvo reikšmingi – atsirado naujos nepriklausomos valstybės, prasidėjo politinės ir ekonominės reformos, o šalis tapo laisvesnė nuo Sovietų įtakos.
Autoritarizmas yra politinis režimas, kai valdžia sutelkta vieno asmens rankose ir piliečiai neturi politinių teisių bei laisvių. Diktatūra – tai valdžia, kurios asmuo ar grupė nėra apriboti jokiais įstatymais ar Konstitucija. Fašizmas , kilęs Italijoje, siekė įgyvendinti šovinizmo ideologiją per autoritarinę ar diktatorišką valdžią. Komunizmas – tai sistema, kurioje nėra privačios nuosavybės, o visuomenė organizuojama pagal kolektyvines idėjas. Totalitarizmas , panašiai kaip nacizmas, kontroliuoja visas gyvenimo sritis ir siekia formuoti visuomenę pagal savo ideologiją.
Demokratija yra politinis režimas, kai visi piliečiai gali dalyvauti valdant šalį, tiesiogiai arba per išrinktus atstovus. Pilietinė visuomenė susideda iš laisvų ir atsakingų piliečių, kurie aktyviai dalyvauja valstybės gyvenime. Emigracija – tai žmonių persikėlimas į kitas šalis nuolatiniam gyvenimui. Globalizacija reiškia tarpusavio ryšių ir sąveikos didėjimą visame pasaulyje. Laisvoji rinka leidžia įmonėms konkuruoti be valstybės kišimosi, o svarbiausi klausimai gali būti sprendžiami referendumuose arba plebiscituose.
Sudarykite chronologinę seką nuo ankstyviausio iki vėliausio įvykio:
Sudarykite chronologinę seką nuo ankstyviausio iki vėliausio vadovo:
Perskaitykite pateiktus teiginius apie Antaną Smetoną. Pažymėkite, kurie du yra teisingi:
Jonas Mekas buvo lietuvių kilmės kino kūrėjas, poetas ir menininkas, kurio gyvenimas ir kūryba glaudžiai susiję su išeivija. Gimęs Lietuvoje, Antrojo pasaulinio karo metu jis buvo priverstas palikti savo šalį ir apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur didžiąją dalį gyvenimo kūrė ir garsino nepriklausomą kiną. Mekas vadinamas nepriklausomo kino tėvu, nes ne tik kūrė, bet ir skatino avangardinį kiną. Jis įkūrė Anthology Film Archives Niujorke, kur saugomi ir demonstruojami nepriklausomi filmai. Jo darbai dažnai buvo autobiografiniai ir eksperimentiniai, atskleidžiantys kasdienio gyvenimo grožį ir laiko tėkmę.
Sujunk sąvokas:
Sujunk sąvokas:
Kas dažniausiai kildavo inteligentijai nelaisvės sąlygomis?
Kokie padariniai XX a. antros pusės pramonės plėtros turėjo aplinkai?
Kokie aspektai siejami su visuotine klimato kaita XX–XXI a. sandūroje?
XIX a. Europoje vyko reikšmingi politiniai ir socialiniai pokyčiai. Revoliucijos , prasidėjusios 1789 m. Prancūzijoje ir tęsęsi visame amžiuje, skatino demokratijos ir pilietinių teisių plėtrą. Tuo pat metu augo nacionalizmo idėjos – tautos noras turėti savą valstybę, išlaikyti kalbą, kultūrą ir istoriją. Revoliucijos ir nacionalizmo judėjimai dažnai buvo susiję, kartais vedė prie karų ar teritorinių konfliktų .
Sudėkite šiuos įvykius chronologine tvarka nuo ankstyviausio iki vėliausio:
Koks aktas yra pavaizduotas nuotraukoje?
Atsakymas: Liublino unijos aktas
Koks svarbus žmogus yra pavaizduotas nuotraukoje?
Atsakymas: Vytautas Didysis
Pasirinkite teisingus teiginius apie Abiejų Tautų Respubliką:
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomybę, atkurdama nepriklausomą demokratinę valstybę su sostine Vilniuje. Šis sprendimas buvo priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise ir lietuvių tautos valia. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuva atsisakė bet kokių ankstesnių sąjungų su kitomis tautomis. Nepaisant to, Lietuva ir toliau buvo okupuota Vokietijos kariuomenės. Po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare, Lietuva siekė tarptautinio pripažinimo. 1920 m. liepos 12 d. Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę pasirašydama taikos sutartį. Šis nepriklausomybės atkūrimas tapo svarbiu žingsniu Lietuvos valstybingumo atkūrimo procese. Lietuvos nepriklausomybė 1918 m. buvo pirmasis žingsnis atkuriant nepriklausomą valstybę po daugiau nei šimtmečio svetimų valdžių.