XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Europoje įsigalėjo nacionalizmo idėjos, tarp jų pangermanizmas, panslavizmas ir pantiurkizmas, kurios skatino tautas vienytis ir stiprino priešiškumą tarp valstybių. Didžiosios valstybės kūrė karinius blokus: Trilypę sąjungą ir Antantę, kurie sustiprino įtampą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo paskelbta mobilizacija, o frontuose vyko manevriniai ir poziciniai mūšiai. Gyventojams buvo primetamos rekvizicijos ir pyliavos, taip pat įvesta komendanto valanda. Okupuotose teritorijose įvesta Oberosto tvarka, o apyvartoje atsirado ostmarkės. Tuo pat metu kilo propaganda, skleidusi valstybių požiūrį ir bandžiusi įtikinti visuomenę. Kai kurios tautos patyrė genocidą, o kariuomenėms trūko išteklių, todėl buvo naudojamos rekvizicijos. Pralaimėjusioms valstybėms tekdavo pasirašyti kapituliaciją ar ultimatumus. Revoliucijos bei darbininkų, kareivių ir valstiečių tarybos Rusijoje lėmė bolševikų įsitvirtinimą valdžioje.