Mindaugas buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius, valdęs XIII a. viduryje. 1251 m. jis su šeima priėmė katalikų krikštą, o 1253 m. liepos 6 d. buvo karūnuotas karaliumi. Šis įvykis žymėjo pirmąjį bandymą sukurti centralizuotą valdžią Lietuvoje.

Mindaugas siekė suvienyti įvairias lietuvių gentis ir sukurti stiprią valstybę. Jis pripažino kitų kunigaikščių valdžią, tačiau kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Tautvilas ir Vykintas, maištavo prieš Mindaugą. Po jų pralaimėjimo, Mindaugas tapo vienvaldžiu valdovu.

Jo valdymo laikais Lietuva tapo svarbia jėga Baltijos regione. Mindaugas sudarė sąjungas su kaimyninėmis valstybėmis ir siekė išlaikyti nepriklausomybę nuo Vokiečių ordino. Tačiau jo karaliavimas buvo trumpas – 1263 m. jis buvo nužudytas per sąmokslą.